Artėjant šaltajam metų sezonui norime pakviesti nesirgusius ir dar nevakcinuotus vaikučius pasivakcinuoti mokama Varivax vakcina skirta nuo vėjaraupių susirgimo ir galimų komplikacijų.
Vėjaraupiai – tai ūmi ir itin užkrečiama infekcinė liga. Ligos sukėlėjas herpes zoster virusas. Virusas, sukeliantis vėjaraupių susirgimą, patogeniškas tik žmogui ir yra itin lakus, bet neilgai išsilaiko aplinkoje ir yra jautrus ultravioletiniams spinduliams,todėl lauke greitai žūva, o užsikrečiama tik uždarose patalpose.
Vėjaraupius sukeliantis virusas lengvai plinta nuo vėjaraupiais sergančių žmonių jiems kosint, čiaudint ar kalbant. Šiuo virusu užsikrečia apie 90 proc. sergančio asmens aplinkoje esančių ir imuniteto vėjaraupiams neturinčių asmenų. Vėjaraupiai dažniausiai tęsiasi 5 – 7 dienas.
Ligai būdingas pūslelinis bėrimas ir karščiavimas. Bėrimas pirmiausia atsiranda veido, krūtinės ir nugaros srityse, o vėliau nusėja visą kūną ir sukelia 250–500 niežtinčių pūslelių, kurios vėliau virsta šašais. Dažniausiai bėrimų atsiranda praėjus kelioms dienoms po kitų nespecifinių požymių atsiradimo, t. y. karščiavimo, silpnumo, galvos skausmo, pablogėjusio apetito.
Kodėl rekomenduojama skiepyti vaikus nuo vėjaraupių?
Dažniausiai vaikai vėjaraupiais perserga nesunkiai, viskas priklauso nuo imuninės sistemos, bet niekas nėra tikras, kad vaikas sirgs lengva ligos forma ar vargins įkyrus niežulys ir aukšta temperatūra.
Susirgę vaikai apie 10 dienų negali lankyti darželio ar mokyklos, taip apribojamas aktyvumas, bei bendravimas su sveikais asmenimis.
Persirgus net ir lengva ligos forma, vaikų imunitetas labai nusilpsta, tad vaikai tampa labai imlūs ir kitoms infekcijoms, todėl dažniau serga.
Kai vaikai paskiepijami vėjaraupių vakcina, vaikas įgyja ne tik pilnavertį ilgalaikį imunitetą, išvengiama ligos komplikacijų, bei įgyjama apsauga nuo juostinės pūslelinės. Juostinė pūslelinė – tai liga, kuri sutrikdo sveikatą 3 – 6 mėnesiams. Nusilpus imunitetui, ši liga pasireiškia skausmingu pūsleliniu bėrimu išilgai pažeisto nervo, dažniausiai liemens, veido, kaklo srity. Jei vaikas persirgo vėjaraupiais kūdikystėje ar iki 18 mėn. – labiau tikėtina, kad jam ateityje pasireikš juostinė pūslelinė. Maži vaikai šia liga dar neserga, tačiau susirgimo atvejų pasitaiko paauglių tarpe ir ypač padaugėja tarp suaugusių, vyresnių nei 50 m.
Rekomenduojama, kad iki 13 metų vaikai turėtų imunitetą vėjaraupiams, nes būtent nuo šio amžiaus labai padažnėja sunkių ligos formų ir komplikacijų.
Vaikai ir suaugusieji yra skiepijami dviem skiepo dozėmis su 4–6 mėn. pertrauka.
Skiepytis rekomenduojama ir praėjus trims dienoms po kontakto su vėjaraupiais sergančiu asmeniu – vakcinacija sumažina riziką susirgti.
Rekomenduojama skiepytis visiems asmenims, kurie nesirgę ir yra vyresni nei 9 mėn. amžiaus.
Dozavimas
9 mėnesių – 12 mėnesių kūdikiams:
Ypatingais atvejais, pvz., jei to reikalauja nacionalinis skiepų kalendorius arba esant protrūkiui, VARIVAX galima skirti kūdikiams nuo 9 iki 12 mėnesių amžiaus. Norint užtikrinti tinkamą apsaugą nuo vėjaraupių yra reikalinga antroji dozė, kuri turi būti sušvirkšta ne greičiau kaip po 3 mėnesių.
12 mėnesių – 12 metų vaikams:
Norint užtikrinti tinkamą apsaugą nuo vėjaraupių, reikia sušvirkšti dvi VARIVAX dozes, tarp jų padarant ne mažesnę kaip vieno mėnesio pertrauką.
13 metų ir vyresniems paaugliams bei suaugusiesiems:
Švirkščiamos dvi VARIVAX dozės. Antroji dozė sušvirkščiama po 4 - 8 savaičių po pirmosios dozės.
